- vientar
- víentar adv. Lz 1. žr. 2 vientara 3: Víentar senus [prieš mirtį] paraližuoja Dglš. 2. vienaip: Víentar geriau, antar blogiau Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vientartis — vientar̃tis, ė (neol.) adj. (2) vienskiemenis: Pakraštyje Joniškio parapijos, kursai susisiekia su Krukų parapija, gyventojai, teip vadinami „giminiečiai“, prie vientar̃čių įvardžių prideda pridurką ai BM179 … Dictionary of the Lithuanian Language